Transporto Naujienos

Draudimas nakvoti sunkvežimio kabinoje ir jo taikymas

  • 06.07.2017

Draudimas nakvoti sunkvežimio kabinoje. Lietuvos transporto sektoriaus nuomonė (1)

Kassavaitinio poilsio sunkvežimio kabinoje netoleruoja vis daugiau šalių. Šiuo metu draudimai jau galioja Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Vokietijoje. Ką apie šiuos ES šalių veiksmus galvoja vežėjai? Paklausėme Lietuvos transporto sektoriaus ekspertų bei pačių vairuotojų apie galimas šių reikalavimų grėsmes ir kaip jie jas sprendžia.

Ar tokie draudimai yra sąžiningi verslo atžvilgiu?

Daugumos vežėjų teigimu, tokie reikalavimai, be abejo, yra nesąžiningi. Vien jau dėl tos priežasties, kad iškreipia vienodas konkurencijos sąlygas Europoje. Šią problemą apibendrino Trans.eu pašnekovas Algimantas Šniepis, “Vlantanos” Transporto saugos ir mokymo direktorius:

“Mūsų nuomone ES reglamentų ir direktyvų nuostatos, taikomos kelių transporto veiklos reguliavimui, privalo sudaryti vienodas sąlygas ir galimybes visiems krovinių vežėjams keliais bendroje Europos rinkoje. Ne išimtis ir mes. Kadangi Europos parlamento ir tarybos reglamentu (EB) Nr. 561/2006 “siekiama sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose”, manome, kad reikalinga atskira Europos Komisijos nuomonė ir aiškus sprendimas dėl įsibėgėjančios draudimų praktikos taikymo, šiuo atveju nakvoti vilkiko kabinoje, atskirose Europos Sąjungos šalyse narėse.”

Taip pat opi problema yra išvystytos infrastruktūros stoka, kad vairuotojui galima būtų saugiai palikti transporto priemonę. Šį minusą įvardija kaip patys vairuotojai, taip ir jų darbdaviai.

Kaip teigia Artūras Telmentas, UAB “Telmento transportas” vadovas, pakelėse nėra saugių aikštelių, kur vairuotojas ramia širdimi paliktų transporto priemonę. Tuo tarpu pagal CMR konvenciją, pilną atsakomybę už krovinį priima vežėjas. Jeigu sunkvežimis paliktas be priežiūros ir kažkas atsitinka su kroviniu, tai jau yra nedraudiminis atvejis. Tokiu atveju vežėjas net neturi kur kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Saugumo klausimą įvardija ir patys vairuotojai. Nors dauguma jų palaiko reikalavimų įgyvendinimą, visgi dažnas bijo palikti sunkvežimį be priežiūros, kad įvykus vagystei darbdavys neišskaičiuotų žalos iš jo kišenės.

Šio sektoriaus atstovai taip pat sutinka, kad tiek draudimo nakvoti, tiek minimalaus atlyginimo komandiruojamiems darbuotojams reikalavimai yra priimami norint išstumti iš rinkos konkurentus

Mečislovas Atroškevičius, Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas Vienareikšmiškai panašūs veiksmai verslo atžvilgiu nėra sąžiningi. Priimami nauji reikalavimai, kuriuos sunku įgyvendinti. Labai gerai matosi, į kokį segmentą yra taikoma. Ne paslaptys, kad vežėjai iš rytinių valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Bulgarijos, kurie dirba Vakarų Europoje – yra pigesni. Vietinės įmonės turi su jais konkuruoti, ir tai suprantama, tačiau tokie būdai verslo atžvilgiu nėra itin sąžiningi.”

Kaip atrodys praktika? Ar įmonės taikysis prie reikalavimų?

Vežėjų teigimu (virš 100 respondentų), dauguma užsako viešbučius ar analogiškus variantus savo vairuotojams. Vairuotojų nuomonė, tuo tarpu, skiriasi. Gegužės 25 dieną įsigaliojus draudimui daryti 45 valandų pertrauką vilkiko kabinoje Vokietijoje, tik maža dalis vairuotojų praneša, kad jų darbdaviai taikėsi prie reikalavimų ir suteikė galimybę patogiai leisti pertrauką viešbutyje. Daugelis vairuotojų ir pačių vežėjų teigia, kad viskas yra daroma fiktyviai. Tai yra, darbdavys dažnai užsako vienvietį kambarį, kuriame fiktyviai apgyvendina 3-4 darbuotojus. Jie, tuo tarpu, tiesiog paima čekį (įrodymą) už nakvynę, bet toliau miega transporto priemonėje “saugodami” krovinį.

Algimantas Šniepis sako, kad jų įmonėje naudojama praktika, kuomet vairuotojų kassavaitinio poilsio laikas yra praleidžiamas ne vilkiko kabinoje. Įmonė pasisako už kokybišką poilsį, tačiau pirma turėtų būti išspręsti infrastruktūros klausimai – saugomos aikštelės, kur būtų sudarytos galimybės prižiūrėti temperatūrinio režimo reikalaujančius krovinius, viešbučiai prie saugomų aikštelių vairuotojų poilsiui, pakankamas tokių aikštelių ir vietų skaičius.

Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas teigia: “Kaip viskas atrodys praktikoje – to tikrai niekas nežino. Nauji reikalavimai yra labai įdomiai sukonstruoti. Šiandien vairuotojas Vokietijoje daro poilsį per išeigines ten, kur gali pavalgyti, išsimaudyti, kur turi kokių nors pramogų, pavyzdžiui boulingą. Įdomu yra tai, kaip dabar galima bus nustatyti, kiek laiko jis fiziškai praleidžia kabinoje, o kiek būna kažkur kitur. Poilsis juk nesideda iš 45 valandų ištiso miego. Esmė yra tame, kad jis turi kažkur saugiai palikti vilkiką. Šiandien tokios infrastruktūros nėra. Dėl to ir yra tas nesąžiningumas. Jei tam būtų tinkama infrastruktūra, saugios stovėjimo aikštelės prie greitkelių, su pakankamu vietų skaičiumi, moteliai, bent jau nedideli, tai kodėl vairuotojai negali ten leisti poilsio laiko?

Svarbus ir kitas dalykas. Kai kurie žmonės turi tokia nuomonę – „mano namas – mano tvirtovė“. Kai kurie vairuotojai gerai jaučiasi kabinoje – jie turi televizorių, kompiuterį, šaldytuvą, maisto ir pan. Ir dabar įsivaizduokime tokią situaciją – vairuotojas palieką automobilį su kroviniu ir ieško motelio, kuris yra gana toli nuo aikštelės. Eina ten ar važiuoja taksi. O jei kažką pamirš, pvz. knyga? Grįžta ir vėl važiuoja. Atvyksta į motelį o ten sėdi žmonių grupė ir geria. Tai gyvenimas, tokių atvejų būna. Tai žmogus, kuris nori pailsėti, pabūti vienas, turi kentėti.”

Ne visi vairuotojai sutinka su tuo, kad gyvenimas motelyje jiems yra geresnis, bet daugelis džiaugiasi galėdami praleisti 45 valandų pertrauką normaliomis sąlygomis. Daugumą ypač džiugina galimybė priimti dušą ir kondicionierius, ypač vasaros metu. Grįžtant prie praktikos klausimo – sunku pasakyti, kaip viskas iš tikrųjų atrodys.

Ar įmonės yra baudžiamos už taisyklių nesilaikymą?

UAB “Telmento transporto” vadovas paklaustas ar žino atvejus, kai Lietuvos vežėjai mokėjo baudas už draudimą nakvoti kabinoje, atsakė, kad žino daugybę atvejų, kai tarptautiniais maršrutais važiuojančios bendrovės gaudavo baudas. Kaip teigia pašnekovas, taisyklės sukurtos, bet dauguma jų nesilaiko, nes nėra tam sukurtų sąlygų.

“Mūsų įmonė taip pat gavo 1800 eur baudą Belgijoje dar prieš dvejus metus. Tuo metu dar nežinojome, kad reikalavimas įsigaliojo. Mums buvo išrašyta bauda už poilsį “atgaline data”, kai sunkvežimis keliavo iš Vokietijos į Belgiją. Viskas daroma tam, kad išstumti mus iš rinkos. Pažiūrėkite ar užsienyje dažnai sutiksite prancūzų ar vokiečių mašiną. Tai beveik neįmanoma. Visose Europos aikštelėse dauguma sunkvežimių yra iš Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos. Kalbant apie pačias nakvynes, ar kada nors girdėjote, pavyzdžiui, apie F1 viešbučius? Plastmasiniai namukai, kambaryje gyvena 3-5 žmonės iš kelių šalių. Vairuotojas ryte atsibunda, nėra nei piniginės, nei kelnių, nieko. Tie patys vairuotojai vagia patys iš savų ir degalus, ir pinigus. Tad netgi nakvojant viešbutyje, nereiškia, kad vairuotojas bus saugus. Dauguma vairuotoju saugiau ir patogiau jaučiasi vilkiko kabinoje.”

Vakarų Europoje šis pirmadienis buvo nedarbo diena, dėl ko daug vairuotojų turėjo atlikti “privalomąją” 45 val. pertrauką ne tik šeštadienį ir sekmadienį, bet ir pirmadienį. Belgai nusprendė tai išnaudoti ir atliko masinę kontrolės akciją, ko pasekoje patikrinta 120 vilkikų. Užfiksuota 46 pažeidimai ir bendrai išrašyta 113 000 eurų baudų. Kaip matote, kontrolė yra vykdoma, bet daugiausiai atvejų yra iš Belgijos.

Žemiau, vieno vairuotojo video iš patikrinimo akcijos [šaltinis Facebook]:

 

 

 

Vairuotojai taip pat nerimauja, kad įmonių savininkai lieps mokėti už baudas. Kaip teigia P. Artūras, tai yra nepagrįstos baimės: “Žmonės linkę nerimauti kas būtų, jeigu būtų. Vairuotojai gi nemokės už tas baudas, viską padengs įmonės. Net jeigu darbdavys ir norėtų išskaičiuoti iš vairuotojų pinigus, jie tokiu atveju tiesiog padeda ant stalo popierius su prašymu atleisti iš darbo ir išeina. Nieko jiems nepadarysi.”

Kokių būdu šie reikalavimai gali pakenkti Lietuvos (ES) vežėjams ir kaip to išvengti?

Algimantas Šniepis, “Vlantanos” Transporto saugos ir mokymo direktorius – “Pirma reikėtų sulaukti Europos Komisijos nuomonės ir sprendimo –  tikimės, darbas šiuo klausimu jau vyksta. Manytumėme, kad šalių narių vyriausybės, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos, taip pat aktyviau turėtų rūpintis suinteresuotų verslininkų ir ginančių savo interesus Bendrojoje rinkoje politika. Konkurencingumo didinimas neturi būti tik šūkis, tačiau privalumų paieška ir šalies verslo atstovavimas yra būtina sąlyga užtikrinti Europos Sąjungos reglamentuose ir direktyvose įtvirtintų principų įgyvendinimą.

Beje, žvelgiant iš konkurencingumo ir vienodų galimybių pozicijų, keliant naujus reikalavimus vežėjams keliais, turėtų būti suvienodinti reikalavimai ir sąlygos visiems sausumos transporto vežėjams. Pavyzdžiui, traukiniuose kupe miegama net po 4 žmones, keltų kajutėse taip pat po 4 keleivius ar vairuotojus, o štai vilkike – kur vietos ne ką mažiau nei kajutėje ir yra komfortiškos sąlygos poilsiui, tai yra ir autonominis šildytuvas, ir kondicionierius, ir oro drėkintuvas, plati miegama lova bei vienui vienas vairuotojas, – pasirodo, kad tokioje kabinoje vairuotojas miegoti negali.”

Mečislovas Atroškevičius, Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas – “Šitie reikalavimai gali pakenkti ne tik Lietuvos transportui, bet ir mūsų šalies ekonomikai. Lietuvos transportas sukuria BVP beveik dvigubai daugiau nei kitose Europos šalyse. Tai reiškia, kad mums šita šaka yra labai svarbi. Lietuvos vežėjų dalis, kuri dirbo Europoje, yra tikrai nemaža. Vokietija tai buvo viena svarbiausių ES rinkų Lietuvai. Bent jau dalies jos praradimas tikrai blogai paveiks mūsų transportą, ir savaime suprantama – ekonomiką. Eksporto paslaugos Lietuvoje siekė 2/3 nuo visų eksportuojamų paslaugų, apie 66 proc. Šiandien tas skaičius nukrito žemiau 60-ties proc. Tai reiškia, kad transporto sektorius praranda savo poziciją. Mus dusina rytuose,  dabar ir ES Vakaruose. Ir mes, Lietuvos vežėjai, praranda savo reikšmę.”

Ką galima būtų tokiu atveju padaryti?

Kaip teigia P. Atroškevičius, daug priklauso nuo to, ką darys valdžios atstovai, parlamentarai, organizacijos: “Pavyzdžiui, Lenkijos asociacija turi dabar savo atstovybę Briuselyje ir ten aktyviai dirba. Lenkijos europarlamentarai irgi aktyviai stengiasi padėti savo verslininkams. Lietuvoje, deja, yra tik keletas politikų, kurie yra šiek tiek aktyvus ir kažką stengiasi padaryti. Bet bendrai tai jokių politikų mes niekur nematome – renginiuose, susitikimuose, konferencijose, kur buvo nagrinėjami transporto klausimai. Europoje tokiuose susitikimuose dalyvauja daug atstovų, pavyzdžiui, iš Lenkijos dalyvauja ir profesoriai, ir mokslininkai, tačiau mūsų, lietuvių, ten nėra. Kol mes patys nekovosime už savo teises ir apie tai nekalbėsim, tai niekas nepasikeis.”

Taip pat paruošėme svarbiausią informaciją apie draudimus nakvoti, kurią reikia žinoti. Ją galite rasti čia >>> Draudimas nakvoti transporto priemonės kabinoje. Atsisiųskite nemokamą vadovą

 

Autorius:
Autor: Sandra Bisikirska

Populiariausi:

  • Top 10 – aktyviausios įmonės Trans.eu Sistemoje 2016 m.

    13/02/2017

    Kiekvienais metais pristatome geriausių Trans.eu Sistemos transporto ir logistikos sektoriaus įmonių dešimtuką. Šios įmonės įkelia daugiausiai pasiūlymų į biržą, didelė dalis kurių, baigiasi sandorių sudarymu. Įmonės, patekusios į šį reitingą, teigiamai įvertintos skirtingų partnerių iš visos Europos, taip pat jos ...

  • TYRIMAS: transporto vadybininko profesija vadovo ir vadybininko akimis

    02/12/2015

    Vyrauja požiūris, jog transporto vadybininkas yra kaip universalus karys lauko mūšyje, tačiau vadovas dažnai nevertina atsidavusio įmonei darbuotojo, nes visada jį gali pakeisti nauju. Lietuvos tarptautinių pervežimų bendrovės konstatuoja, kad transporto vadybininkų yra daug, tačiau geras – retenybė. Nusprendėme paklausti ...

  • Draudimas nakvoti sunkvežimio kabinoje ir jo taikymas

    07/06/2017

    Kassavaitinio poilsio sunkvežimio kabinoje netoleruoja vis daugiau šalių. Šiuo metu draudimai jau galioja Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Vokietijoje. Ką apie šiuos ES šalių veiksmus galvoja vežėjai? Paklausėme Lietuvos transporto sektoriaus ekspertų bei pačių vairuotojų apie galimas šių reikalavimų grėsmes ir ...

Susijusios naujienos