Ką transporto įmonės kalba apie Rusijos embargą? Įmonių komentarai.

Sandra Bisikirska 22.09.2014

Pirmoje straipsnio dalyje pateikėme statistinius apklausos rezultatus. Šioje – įmonių atstovai dalinasi savo patirtimi, išreiškia asmeninę nuomonę ir vertina transporto sektoriaus padėtį įsigaliojus Rusijos embargui. Kokių veiksmų imasi vadovai, ar besikreipiantys sulaukia pagalbos ir kokia prognozuojama transporto ateitis?

Visi vežėjai nusiteikę skeptiškai?

Kalbinant nedidelio šeimos verslo atstovą:
Embargas be abejo turi įtakos, tačiau mums nėra taip baisu, kaip kitoms įmonėms, nes visos turimos mašinos yra mūsų nuosavybė, o ne paimtos lizingu. Blogiausiu atveju pastatysime jas aikštelėje, bet kol kas to daryti neketiname – sukamės kol galim. Išgyvenome 2009 metų krizę, išgyvensime ir dabar.“

Asmeninio pokalbio metu beveik visi pašnekovai pažymėjo, jog yra pastovioje naujų partnerių paieškoje, nepriklausomai nuo embargo. Įmonės, kurios tik dabar pradėjo ieškoti naujų krypčių teigia, kad tą daryti įmanoma, tačiau per tokį trumpą laiką surasti naują ir svarbiausiai patikimą partnerį – didelis iššūkis. Tiems, kam Rusijos durys užsidarė, šiuo metu bando vežti produkciją į Europos Sąjungą, Baltarusiją, Kazachstaną, Uzbekistaną ir t. t. Vežimai į Baltarusiją jų teigimu nelabai pasiteisina, nes per daug laiko užima iškrovimas, Kazachstane – problemos su leidimais, todėl sunkiau persiorientuoti. Ar apsimoka vežti į kitas šalis – rezultatus skaičiuoti dar per anksti, visi laukia kito mėnesio, tačiau vieni iš mūsų klientų atskleidė, jog jeigu anksčiau į Olandiją veždavo už 1,2 tūkst. eurų, tai dabar kaina išaugo iki 1,5 tūkst. eurų.

Vežėjai nepabūgo.

Rusija seniai ruošia įvairias sankcijas, čia tik Lietuvoje gruodžio mėnesį netikėtai iškrenta sniegas“ – komentavo lietuviškos įmonės atstovas.

Asmeniškai kalbinant Trans.eu Sistemos naudotojus, susidarė nuomonė, jog lietuviai yra pripratę prie įvairių pokyčių, todėl dažniausiai yra numatę planą „B“. Anketos duomenys tą patvirtina – dauguma respondentų nesėdi sudėję rankų ir ketina arba jau užmezgė bendradarbiavimo ryšius su naujais partneriais iš Rytų, Vidurio ir Vakarų Europos, o 21 proc. apklaustųjų planuoja arba jau užmezgė bendradarbiavimo ryšius su naujais vietiniais partneriais. Dalis planuoja pritaikyti automobilių parką kitų prekių gabenimui, sunkiausiai šiuo atveju įmonėms, kurių didžioji parko dalis yra šaldytuvai. Mažuma renkasi drastiškas priemones – atleisti dalį darbuotojų arba sumažinti automobilių parką. Tik keturios įmonės pažymėjo, jog planuoja likviduoti įmonės veiklą. Taip pat labai mažas respondentų procentas sakė, jog neplanuoja imtis jokių veiksmų, o toliau dirbs kaip dirbę.

Kokios informacijos trūksta?

Dauguma apklaustųjų teigia, kad pradedant bendradarbiauti su kitomis įmonėmis labiausiai trūksta informacijos apie pervežimų kainas, apmokėjimų terminus bei sunku įvertinti, ar įmonė patikima bendradarbiavimui. Daugelis pažymėjo, jog Trans.eu Sistema padeda tikrinant patikimumą, nes prieš pradedant dirbti su nauja įmone, visą įmonės istoriją Sistemoje galima patikrinti įmonės profilyje – TransRisk indeksas, sertifikatai, įmonių įvertinimai bei rekomendacijos, sudarytų sandorių skaičius, reikiami dokumentai ir kita. Viską galima patikrinti vienoje vietoje sutaupant brangų laiką.

Apsieina be pagalbos?

Nors daugeliui įmonių šį laikotarpį išgyventi nelengva ir jos tikisi pagalbos, ar paramos – labai maža dalis pažymėjo, jog bandė kreiptis į asociacijas, ministeriją, vyriausybę ar kitur. Jų teigimu Lietuvoje trūksta operatyvaus reagavimo į iškilusias problemas, arba tiesiog netiki, jog į jas bus atsižvelgiama. Todėl pagalbos sulaukti norėtų, bet jos kreiptis net nebando. Dalis apklaustųjų Lietuvos respondentų norėtų, kad vyriausybė priimtų panašų į latvių sprendimą (Latvijoje siekiant palengvinti transporto įmonių naštą, priimtas sprendimas atšaukti transporto priemonių mokestį sunkvežimiams ir priekaboms bei puspriekabėms). Tik kelios įmonės prisipažino, kad kreipėsi pagalbos, bet liko nusivylusios, nes atsakymo liepta laukti mažiausiai mėnesį, o per tą laiką įmonės gali ir nelikti.

Tikisi naujųjų metų stebuklo

Dauguma (beveik 70 proc. asmeniškai apklaustųjų) tikisi, jog embargas bus atšauktas iki naujųjų metų, todėl šį laikotarpį bandys išlaukti.

Paklaustos apie jų nuomonę, ar importo į Rusiją draudimas bus atšauktas anksčiau nei praėjus vienerių metų terminui, ar užsitęs dar ilgiau, dauguma įmonių teigė, jog šiuo metu sunku kažką prognozuoti ir sutinka, kad daug kas priklausys nuo situacijos Ukrainoje. Didžiausius nuostolius patiria įmonės, turinčios puspriekabes-šaldytuvus. Įmonių darbuotojai sako, jog priklausomai nuo vežamų vaisių ar daržovių rūšių, sezonas prasideda spalio – vasario mėnesiais, todėl iki to laiko lauks ir stebės naujienas. Ko gero dar sulauksime įmonių bankroto, tačiau problemos mastas nėra toks didelis kaip 2009 metais. Beveik visi respondentai tikisi, kad draudimas bus atšauktas iki gruodžio, nes ES ir Rusija yra neatsiejami partneriai ir tik mažoji apklaustųjų dalis į situaciją žvelgia pesimistiškai.

Pirmą straipsnio dalį rasite čia”
Ką transporto įmonės kalba apie Rusijos embargą? I dalis

rusijos_embargo