Rusijai paskelbus žemės ūkio ir maisto produktų importo embargą vienos iš labiausiai nukentėjusių yra transporto įmonės. Sunkiausiai šiuo metu vežėjams, kurie didelę dalį pajamų gaudavo iš reeksporto tarp Rusijos ir Vakarų Europos.
Siekiant ištirti, kokia yra situacija ir kokios nuotaikos vyrauja šiandien, Trans.eu Sistema kartu su Linava vykdo projektą, kurio tikslas – sužinoti iš pirmų lūpų, kaip situacija paveikė Baltijos šalių transporto sektorių, išsiaiškinti, kokios yra ekspertų prognozės bei pateikti rekomendacijas.
Trans.eu Sistemos vartotojų tyrimas.
Lietuvos paslaugų eksporto ir reeksporto srityje pirmauja Rusija, užimdama atitinkamai 25,4 proc. ir 42,7 proc. šių rinkų. Statistikos departamento duomenimis transporto sektoriuje Lietuvoje dirba apie 100 tūkst. žmonių. Su NVS šalimis dirba apie 65 proc. vilkikų. Linavos prezidentas Algimantas Kondrusevičius teigia, kad iš 27 tūkst. tarptautinėse rinkose dirbančių Lietuvos sunkvežimių beveik 8 tūkst. – šaldytuvai ir maždaug trečdalis jų prekes veždavo tik į Rusiją.
Rugsėjo 1- 8 dienomis Trans.eu Baltic rinkodaros skyrius asmeniškai apklausė keliasdešimt Lietuvos, Latvijos bei Estijos įmonių, kurios naudojasi Trans.eu Sistemos paslaugomis. Taip pat įdiegtos Sistemoje programos pagalba buvo siunčiama anketa, į kurią pateikė atsakymus 182 Baltijos šalių įmonės.
Iš 182 respondentų – 77 proc. nurodė iki šiol dirbantys su partneriais iš Rusijos, tik 6 proc. nutraukė bendradarbiavimą įsigaliojus embargui, o likusioji dalis niekada nedirbo su Rusija. Tyrimo duomenimis – net 51 proc. respondentų atsakė, kad neigiamo poveikio nepatyrė, bet iš įmonių, kurios dar nejaučia pokyčių, dauguma (net 74 proc.) prognozuoja, jog jų įmonėse krovinių pervežimų skaičius turėtų sumažėti jeigu situacija nesikeis. Įmonėse, kurios pažymėjo, jog situacija visgi pablogėjo, pervežimų skaičius vidutiniškai krito 43 proc. (dvylika respondentų pažymėjo, jog prarado daugiau nei 80 proc. pervežimų)
Kokie neigiami poveikiai?
Įmonės, kurių automobilių parką sudarė 100 proc. šaldytuvai – patyrė milžiniškus nuostolius, pvz įmonės, kurios iki šiol veždavo mėsą, vaisius, daržoves – bando važiuoti ta pačia kryptimi, bet vežti kitą produktą (pvz.: saldainiai, alkoholis ir t. t.). Vienas iš respondentų atviravo, jog pakeitus produktą važiuojant maršrutu Malaga – Čeliabinskas praranda apie 2000 eurų.
Mažos įmonės dažnai skundžiasi, jog didelės bendrovės, kurios turi po kelis šimtus vilkikių atima iš jų galimybę keisti kryptį:
„Jeigu terminai vežant kitus produktus būtų tokie pat trumpi, kaip vaisių – dar galima būtų gyventi, o dabar… Per 30 dienų nedidelė įmonė gali padaryti mažiausiai 3 reisus į Rusiją. Trūksta pinigų, kad išleisti sunkvežimį į trasą. Be to, stambios įmonės labai greit užpildo laisvas vietas rinkoje. Jie jau seniai paleido vilkikus į ES, kurie anksčiau važiuodavo į Rusiją, todėl mažos įmonės dažniausiai priverstos laikyti transportą aikštelėse…“
Įmonės, kurios nedirbo, mažai dirbo su Rusijos rinka arba maisto produktų gabenimas sudaro labai mažą jų veiklos dalį – tiesioginio poveikio nejaučia, tačiau pastebi, jog sumažėjo automobilių važiuojančių iš Europos Sąjungos, kurios išsikrauna Rusijoje skaičius.
„Daugiausiai dirbame su eksportu į Europą, taigi sankcijos mūsų tiesiogiai neįtakoja, bet tie vežėjai, kurie važiavo iš Europos į Rusiją jau ten nebevažiuoja. Mažiau krovinių iš ten – brangsta eksportas iš čia.“ – teigė UAB All Time Group atstovas
Kai kurie respondentai pažymėjo, jog mažėja gabenimų kainos. Jeigu anksčiau reisas Nyderlandai – Maskva tentine puspriekabe įmonei kainuodavo 3800-4000 eurų, po embargo – 2200 eurų.
Kalbant apie kainų mažėjimą. Tarp Trans.eu Sistemos naudotojų taip pat pastebimi įdomūs pokyčiai. Krentant gabenimo kainoms matome, jog Sistemoje padaugėjo gamintojų bei prekybininkų sudaromų sandorių skaičius. Pastаbesnės įmonės, kurios užsiima gamyba ir/ar prekyba ieško pigesnio transporto Sistemoje, negu jiems gali pasiūlyti jų ilagalaikiai pastovūs partneriai.
Antrą straipsnio dalį rasite čia:
Ką transporto įmonės kalba apie Rusijos embargą? II dalis
