Laikinai apribojus tam tikrų prekių importą į Rusiją didžiausią grėsmę jaučia trys kaimynės – Lietuva, Latvija ir Estija. Kol kas krovinių gabenimo įmonės yra lengvam šoke, kokios yra prognozės transporto sektoriui?
Lietuva: įtaką pajus visi vežėjai
„Lietuvos geležinkeliai” šiemet pirmąjį pusmetį pervežė 10,3 proc. mažiau nei pernai.
Nuo Rusijos sankcijų nukentėjęs Lietuvos transporto verslas kol kas nesiunčia įspėjimo signalų įmonėms, teikiančioms vežėjams išperkamosios nuomos, atsiskaitymo už degalus ir kelius paslaugas, tačiau netrukus įtaką pajus ir tie vežėjai, kurie nė nekėlė kojos į Rusiją.
Degalų įsigijimo, atsiskaitymo už kelius ir kitas paslaugas vežėjams siūlančios bendrovės „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Artūras Michejenka sako, kad vilkikų, kurie dėl sankcijų negali dirbti Rusijos kryptimi, permetimas į Europą atsilieps visų vežėjų pelningumui, nes tuomet rinkoje bus vilkikų paslaugų pasiūlos perteklius, o vežimo frachtai kris, juolab kad jau šiandien matyti mažėjimo tendencija.
Europos rinkoje darbo pertekliaus nebuvo, o dabar jei bus ieškoma darbo Vakarų Europoje, ir kalbame ne tik apie lietuvius, bet ir apie latvius, estus, lenkus, kurių vilkikai atsiduria Vakarų rinkoje, tai gabenimo paslaugų kainos pradės kristi. Netgi tie, kurie dabar turi nuolatinių klientų, jei jie ir turės darbo, tai jiems teks susimažinti savo kainas tam, kad išliktų konkurencingi rinkoje, o tai jiems nukirs pelną.
Latvija: krovinių vis daugiau
Latvijos autotransportu pirmąjį pusmetį pervežta 2 proc. daugiau krovinių.
Kaimyninėje šalyje komerciniu transportu pervežta 2 proc. daugiau negu prieš metus (apie 28 mln tonų krovinių). Iš jų apie 79 proc. sudarė šalies viduje gabenami kroviniai.
Tarptautinių krovinių srautas išaugo 9,4 proc. Latvijos geležinkeliai per pusmetį gabeno 4,7 proc. daugiau krovinių nei pernai (30 mln tonų).
Estija: mažėja vietinis krovinių srautas
Estijoje tuo tarpu pervežta 8 proc. mažiau krovinių nei pernai
Autotransportu pervežta 6,5 mln. tonų krovinių – 8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tarptautinių krovinių srautas augo 14,4 proc. iki 1,5 mln. tonų, vietinių – sumažėjo beveik 17 proc. iki 5 mln. tonų.
Krovinių apyvarta padidėjo virš 8 proc. iki 1,5 mlrd. tonų kilometrų, iš jų tarptautinių krovinių – ūgtelėjo 25 proc. iki 1,18 mlrd. tonų kilometrų, vietinių – sumenko 30 proc. iki 286 mln. tonų kilometrų.
